{"id":35703,"date":"2022-02-17T13:49:55","date_gmt":"2022-02-17T10:49:55","guid":{"rendered":"http:\/\/bagfactory.eu\/?p=35703"},"modified":"2022-02-17T13:49:57","modified_gmt":"2022-02-17T10:49:57","slug":"gvidas-krolis-sesios-tvaraus-vartojimo-tendencijos-kurios-keicia-pasauli-kuriomis-is-ju-naudojates-jus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/gvidas-krolis-sesios-tvaraus-vartojimo-tendencijos-kurios-keicia-pasauli-kuriomis-is-ju-naudojates-jus\/","title":{"rendered":"Gvidas Krolis. \u0160e\u0161ios tvaraus vartojimo tendencijos, kurios kei\u010dia pasaul\u012f. Kuriomis i\u0161 j\u0173 naudojat\u0117s j\u016bs?"},"content":{"rendered":"
Kai kalbame apie tvarum\u0105 ir b\u016btinyb\u0119 keisti vartojimo \u012fpro\u010dius, daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 klausia - ar vienas mano sprendimas gali k\u0105 nors pakeisti? Taip, gali, nes vis daugiau \u017emoni\u0173 priima tokius sprendimus. Pasaulinio gamtos fondo u\u017esakymu atliktas tyrimas parod\u0117, kad per penkerius metus tvari\u0173 produkt\u0173 paie\u0161k\u0173 internete padaug\u0117jo 71%. \u017dinoma, \u017emoni\u0173 pasirinkimai skatina keistis ir versl\u0105, o \u0161ios \u0161e\u0161ios tvarumo tendencijos yra geriausias to \u012frodymas.<\/p>\n\n\n\n
Dalijimosi ekonomika<\/strong><\/p>\n\n\n\n 2022 m. ir toliau svarbios iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti veiksmingesn\u012f gamtos i\u0161tekli\u0173 naudojim\u0105 ir ma\u017eesn\u0119 tar\u0161\u0105. D\u0117l to stipr\u0117s minimalizmo tendencija, daugiau \u017emoni\u0173 pirks naujus daiktus tik tada, kai j\u0173 tikrai reikia (pirkimas pagal poreik\u012f), augs dalijimosi ekonomika. Viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l populiar\u0117ja dalijimosi ekonomika, yra ta, kad ji leid\u017eia kuo geriau i\u0161naudoti i\u0161teklius, ypa\u010d kai jie nenaudojami. Remiantis skai\u010diavimais, dalijimosi ekonomika i\u0161augo nuo 18,6 mlrd. doleri\u0173 2017 m. iki 40,2 mlrd. doleri\u0173 2022 m. JAV doleri\u0173 ir prognozuojama, kad 2025 m. ji pasieks 335 mlrd. Per ateinan\u010dius 12 met\u0173 \u0161i pramon\u0117s \u0161aka i\u0161augs daugiau nei 20 kart\u0173.<\/p>\n\n\n\n Tvarus pakavimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Visi mat\u0117me plastikiniais mai\u0161eliais u\u017eter\u0161t\u0173 vandenyn\u0173 vaizdus ir gird\u0117jome daugyb\u0119 raginim\u0173 imtis veiksm\u0173. Patys ma\u017emenininkai taip pat rodo iniciatyv\u0105 visi\u0161kai atsisakydami vienkartini\u0173 plastikini\u0173 mai\u0161eli\u0173, o vyriausyb\u0117s priima \u012fstatymus, kuriais apmokestina tokias pakuotes.<\/p>\n\n\n\n Technologin\u0117s naujov\u0117s taip pat naudojamos siekiant rasti tvaresni\u0173 pakuo\u010di\u0173 alternatyv\u0173. \u010cia galime did\u017eiuotis Lietuvos lyderyste: dar \u0161iais metais \"Bagfactory\" pristatys kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais sukurt\u0105 sprendim\u0105, leid\u017eiant\u012f daugkartinius pirkini\u0173 mai\u0161elius gaminti i\u0161 100% perdirbtos PET neaustin\u0117s tekstil\u0117s med\u017eiagos. \u012emon\u0117 pirmoji pasaulyje panaudos \u0161i\u0105 technologij\u0105, padedan\u010di\u0105 \u012fgyvendinti \u017eiedin\u0117s ekonomikos principus.<\/p>\n\n\n\n Nebrangi atsinaujinan\u010dioji energija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nors atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 energija yra brangesn\u0117 u\u017e i\u0161kastinio kuro energij\u0105, pad\u0117tis spar\u010diai kei\u010diasi. Per pastaruosius de\u0161imt met\u0173 v\u0117jo ir saul\u0117s elektrini\u0173 kaina suma\u017e\u0117jo atitinkamai 70% ir 89%, o j\u0173 paj\u0117gumai ma\u017eiau nei po penkeri\u0173 met\u0173 pralenks angli\u0173 ir duj\u0173 paj\u0117gumus, teigiama Tarptautin\u0117s energetikos agent\u016bros ataskaitoje. Be to, atsinaujinan\u010dioji energija ir toliau pigs, nes did\u0117jant atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 technologij\u0173 paj\u0117gumams j\u0173 kaina ma\u017e\u0117ja. Taigi, kai tokios \u0161alys kaip JAV investuoja \u012f atsinaujinan\u010dius energijos \u0161altinius, tai ma\u017eina i\u0161laidas visiems ir daro \u0161i\u0105 technologij\u0105 prieinam\u0105 visam pasauliui.<\/p>\n\n\n\n Tvari mada<\/strong><\/p>\n\n\n\n Covid-19 pandemija daugeliui i\u0161 m\u016bs\u0173 suteik\u0117 prog\u0105 stabtel\u0117ti ir perm\u0105styti savo santyk\u012f su greit\u0105ja mada, \u012fvertinti, kas mums i\u0161 ties\u0173 svarbu: drabu\u017eio naujumas, patogumas ar kokyb\u0117? Verslo konsultacij\u0173 bendrov\u0117s \"McKinsey\" atliktame tyrime 58% respondent\u0173 nurod\u0117, kad dabar ma\u017eiau domisi mada, o net 70% teig\u0117, kad dabar yra link\u0119 drabu\u017eius naudoti ilgesn\u012f laik\u0105. Prognozuojama, kad iki 2022 m. daugelis rinksis minimalistinius, ilgaam\u017eius drabu\u017eius, kurie ne taip greitai i\u0161eina i\u0161 mados. Prek\u0117s \u017eenklas taps vis ma\u017eiau svarbiu veiksniu priimant pirkimo sprendimus, vietoj to \u017emon\u0117s pirmenyb\u0119 teiks audinio sud\u0117\u010diai ir rinksis drabu\u017eius i\u0161 ekologi\u0161kos medviln\u0117s, kanapi\u0173, bambuko pluo\u0161to ir kit\u0173 nat\u016brali\u0173 med\u017eiag\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kova su maisto \u0161vaistymu<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nepriklausomai nuo \u0161alies kult\u016bros ar ekonomin\u0117s pad\u0117ties, maisto \u0161vaistymas netoleruojamas niekur. Atsiranda vis daugiau iniciatyv\u0173, kuriomis siekiama kovoti su \u0161iuo rei\u0161kiniu ir ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kaip k\u016brybi\u0161kai panaudoti maist\u0105, kad jis nepatekt\u0173 \u012f s\u0105vartyn\u0105. Pavyzd\u017eiui, prek\u0117s \u017eenklas \"Misfit Foods\" gamina sultis i\u0161 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, kuri\u0173 prekybos centrai atsisako d\u0117l netinkamos i\u0161vaizdos. Prek\u0117 \"Do Good Chicken\" naudoja prekybos centr\u0173 atmest\u0105 maist\u0105 savo vi\u0161\u010diuk\u0173 lesalams gaminti, kuriuos v\u0117liau tiekia tiems patiems prekybos centrams. Maisto \u0161vaistymas taip pat yra pra\u017e\u016btingas m\u016bs\u0173 planetai. \u012e s\u0105vartynus patek\u0119s maistas i\u0161skiria metano dujas, kurios yra 25 kartus stipresn\u0117s u\u017e anglies dioksid\u0105 ir stipriai prisideda prie \u0161iltnamio efekto.<\/p>\n\n\n\n Elektriniai automobiliai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vos prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f prad\u0117ti gaminti elektromobiliai spar\u010diai populiar\u0117ja. 2010 m. visame pasaulyje va\u017ein\u0117jo apie 17 000 elektromobili\u0173, o 2019 m. j\u0173 buvo 7,2 mln. - 400 kart\u0173 daugiau. Lietuvoje 2021 m. pabaigoje buvo u\u017eregistruoti 299 tikri elektromobiliai - beveik \u0161e\u0161is kartus daugiau nei prie\u0161 metus. Populiariausias modelis tarp gyventoj\u0173 yra \"Volkswagen Up\" (126 vnt.).<\/p>\n\n\n\n Nors pastaraisiais metais pasaulin\u0117s elektromobili\u0173 rinkos augimas sul\u0117t\u0117jo, elektromobili\u0173 paklausa i\u0161lieka gerokai didesn\u0117 nei kit\u0173 automobili\u0173: 2019 m. pastar\u0173j\u0173 paklausa suma\u017e\u0117s 5%, o elektromobili\u0173 - 9%. Bendrov\u0117 \"Deloitte\" prognozuoja, kad jau \u0161iais metais elektromobili\u0173 i\u0161laikymo s\u0105naudos nesiskirs nuo vidaus degimo varikliais varom\u0173 automobili\u0173 i\u0161laikymo s\u0105naud\u0173, o did\u0117janti elektromobili\u0173 rinkos dalis taip pat paspartins \u012fkrovimo stoteli\u0173 tinklo pl\u0117tr\u0105. <\/p>\n\n\n\n \u0160ios \u0161e\u0161ios tvarumo tendencijos rodo, kad nepriklausomai nuo investicij\u0173 - ar tai b\u016bt\u0173 sprendimas \u012fsigyti elektromobil\u012f, ar sprendimas pasitikti nauj\u0105 sezon\u0105 su tais pa\u010diais d\u017einsiniais keln\u0117mis, kurios vis dar puikiai atrodo - mes visi prisidedame prie tvaresnio pasaulio k\u016brimo. Kvie\u010diu tai prisiminti ir padaryti tai kasdiene praktika.<\/p>\n\n\n\n \"Bagfactory\" generalinis direktorius Gvidas Krolis<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Kai kalbame apie tvarum\u0105 ir b\u016btinyb\u0119 keisti vartojimo \u012fpro\u010dius, daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 klausia - ar gali mano vienas sprendimas [...]<\/p>","protected":false},"author":4,"featured_media":35687,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-35703","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35703","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35703"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35703\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35704,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35703\/revisions\/35704"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35687"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35703"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35703"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35703"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}