Dauguma \u012f augim\u0105 orientuot\u0173 \u012fmoni\u0173, ypa\u010d pramon\u0117s sektoriaus, jau dabar daug d\u0117mesio skiria ekologi\u0161kumui. Tam tikros tendencijos ai\u0161kiai rodo, kad norint pirmauti konkurencin\u0117je kovoje, ekologi\u0161kumui reikia teikti did\u017eiausi\u0105 \u012fmanom\u0105 prioritet\u0105 dabar, o ne ateityje. Kod\u0117l?<\/p>\n\n\n\n
Investuotojams vis labiau r\u016bpi ekologi\u0161kumas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Investicij\u0173, kuriose svarbiausias vaidmuo tenka \u012fmoni\u0173 aplinkosauginiam veiksmingumui, daug\u0117ja spar\u010diau nei bet kada anks\u010diau. Pavyzd\u017eiui, pasaulin\u0117s tyrim\u0173 platformos \"Statista\" duomenimis, investicijos, kuri\u0173 vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 kriterij\u0173 buvo ekologi\u0161kumas, pra\u0117jusiais metais vir\u0161ijo 390 mlrd. doleri\u0173, o 2019 m. - tik 70 mlrd. doleri\u0173. <\/p>\n\n\n\n D\u0117l to vis dr\u0105siau galima daryti prielaid\u0105, kad ateityje ne tik tik\u0117tinas didesnis investuotoj\u0173 d\u0117mesys, bet ir tai, kad kiekviena bent \u0161iek tiek ekologi\u0161kesn\u0117 \u012fmon\u0117 jau dabar sulaukia tokio d\u0117mesio. Tai didelis privalumas, nes \u017evilgsnis \u012f statistik\u0105 labai ai\u0161kiai rodo, kad tokios detal\u0117s, kaip ekologi\u0161kumas, labai padidina investuotoj\u0173 d\u0117mes\u012f.<\/p>\n\n\n\n Mokes\u010di\u0173 politikos poky\u010diai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Dar anks\u010diau buvo daug kalbama apie tai, kad nuo 2022 m. Lietuvos gamintojams ir importuotojams teks susidurti su did\u0117jan\u010diais tar\u0161os mokes\u010diais. Dabar tas laikas jau pasibeld\u0117 \u012f duris.<\/p>\n\n\n\n Tai rei\u0161kia, kad tie, kurie dar neinvestavo savo \u017eini\u0173, laiko ir kapitalo \u012f ekologi\u0161kum\u0105, pradeda kent\u0117ti daug labiau nei tie, kurie jau investavo. <\/p>\n\n\n\n Prie\u0161 mus yra ai\u0161kus pavyzdys. Nors, kaip ir daugelyje sri\u010di\u0173, yra pereinamasis laikotarpis su tam tikromis lengvatomis, Lietuvoje gamintoj\u0173 ir importuotoj\u0173 mokes\u010diai palaipsniui skiriasi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenimis, jau nuo \u0161i\u0173 met\u0173 tona neperdirbam\u0173 pakuo\u010di\u0173 yra 200-300 eur\u0173 brangesn\u0117 u\u017e perdirbamas pakuotes. <\/p>\n\n\n\n Tad kada geriau nei dabar imtis veiksm\u0173 ir imtis poky\u010di\u0173, \u017einant, kad delsimas kainuos tik daugiau laiko? Juk, kaip sakoma, dideli dalykai laukia ateityje, bet tik tada, jei d\u0117l j\u0173 dirbsime dabar.<\/p>\n\n\n\n Didesnis d\u0117mesys klientui<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u012etraukti ekologij\u0105 \u012f savo \u012fmon\u0117s kasdienyb\u0119 svarbu, nes ji ne ma\u017eiau svarbi ir j\u016bs\u0173 prekes ar paslaugas perkantiems klientams. Ir tai b\u016btina \u017einoti, net jei pati \u012fmon\u0117 tiesiogiai nedirba su galutiniais vartotojais. Gal\u0173 gale, nors j\u016bs patys galb\u016bt ir nesir\u016bpinate ekologija, j\u016bs\u0173 verslo partneriai, pvz.<\/p>\n\n\n\n Tai, kiek visuomen\u0117 skiria d\u0117mesio ekologijai ir r\u016bpinasi ja, puikiai \u012frodo plastikini\u0173 ir ekologi\u0161k\u0173 mai\u0161eli\u0173 naudojimas. Pavyzd\u017eiui, visai neseniai paskelbta, kad, Eurostato duomenimis, visoje ES vidutini\u0161kai vienam gyventojui per metus tenka 2-3 kartus ma\u017eiau 100 vienkartini\u0173 plastikini\u0173 mai\u0161eli\u0173 nei prie\u0161 penkerius metus.<\/p>\n\n\n\n Geras pavyzdys - kai kurios stipriausios pasaulio ekonomikos \u0161alys. Vokietijoje 2015-2019 m. plastikini\u0173 pirkini\u0173 mai\u0161eli\u0173 naudojimas vienam gyventojui suma\u017e\u0117jo nuo ma\u017edaug 60 iki 20 mai\u0161eli\u0173, o Japonijoje apklausos rodo, kad i\u0161 viso tik 6% gyventoj\u0173 niekada nenaudojo ekologi\u0161ko pirkini\u0173 mai\u0161elio. <\/p>\n\n\n\n Jei tokie argumentai kaip kitoks vartotoj\u0173 ir investuotoj\u0173 po\u017ei\u016bris ar mokes\u010di\u0173 politika vis dar ne\u012ftikina j\u016bs\u0173 d\u0117l spar\u010diai did\u0117jan\u010dios ekologi\u0161kumo svarbos \u012fmon\u0117ms, si\u016bly\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f bendr\u0105 ES strategij\u0105. <\/p>\n\n\n\n Juk \u017ealiasis sand\u0117ris dabar yra pagrindin\u0117 ES naujoji augimo strategija, kuria siekiama ES ekonomik\u0105 perkelti \u012f tvar\u0173 ekonomikos model\u012f. Pagrindinis \u017daliojo susitarimo tikslas - iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju klimatui neutraliu \u017eemynu, kuriame b\u016bt\u0173 \u0161varesn\u0117 aplinka, pigesn\u0117 energija, pa\u017eangesnis transportas, naujos darbo vietos ir geresn\u0117 gyvenimo kokyb\u0117. <\/p>\n\n\n\n Pagalvokime apie tai, argi mums n\u0117ra svarbu b\u016bti viso to dalimi? Juk, kaip sakoma, tas, kuris visk\u0105 palieka atsitiktinumui, praranda tikrum\u0105 ir savo gyvenim\u0105 paver\u010dia tik gryna loterija. <\/p>\n\n\n\n Gvidas Krolis, \"Bagfactory\" generalinis direktorius<\/em><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Dauguma \u012f augim\u0105 orientuot\u0173 \u012fmoni\u0173, ypa\u010d pramon\u0117s sektoriaus, jau dabar daug d\u0117mesio skiria ekologi\u0161kumui. Tam tikros tendencijos ai\u0161kiai rodo, kad [...]<\/p>","protected":false},"author":4,"featured_media":35687,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-35911","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35911","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35911"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35911\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35912,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35911\/revisions\/35912"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35687"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35911"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35911"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/bagfactory.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35911"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}