Dauguma į augimą orientuotų įmonių, ypač pramonės sektoriaus, jau dabar daug dėmesio skiria ekologiškumui. Tam tikros tendencijos aiškiai rodo, kad norint pirmauti konkurencinėje kovoje, ekologiškumui reikia teikti didžiausią įmanomą prioritetą dabar, o ne ateityje. Kodėl?
Investuotojams vis labiau rūpi ekologiškumas
Investicijų, kuriose svarbiausias vaidmuo tenka įmonių aplinkosauginiam veiksmingumui, daugėja sparčiau nei bet kada anksčiau. Pavyzdžiui, pasaulinės tyrimų platformos "Statista" duomenimis, investicijos, kurių vienas iš svarbiausių kriterijų buvo ekologiškumas, praėjusiais metais viršijo 390 mlrd. dolerių, o 2019 m. - tik 70 mlrd. dolerių.
Dėl to vis drąsiau galima daryti prielaidą, kad ateityje ne tik tikėtinas didesnis investuotojų dėmesys, bet ir tai, kad kiekviena bent šiek tiek ekologiškesnė įmonė jau dabar sulaukia tokio dėmesio. Tai didelis privalumas, nes žvilgsnis į statistiką labai aiškiai rodo, kad tokios detalės, kaip ekologiškumas, labai padidina investuotojų dėmesį.
Mokesčių politikos pokyčiai
Dar anksčiau buvo daug kalbama apie tai, kad nuo 2022 m. Lietuvos gamintojams ir importuotojams teks susidurti su didėjančiais taršos mokesčiais. Dabar tas laikas jau pasibeldė į duris.
Tai reiškia, kad tie, kurie dar neinvestavo savo žinių, laiko ir kapitalo į ekologiškumą, pradeda kentėti daug labiau nei tie, kurie jau investavo.
Prieš mus yra aiškus pavyzdys. Nors, kaip ir daugelyje sričių, yra pereinamasis laikotarpis su tam tikromis lengvatomis, Lietuvoje gamintojų ir importuotojų mokesčiai palaipsniui skiriasi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenimis, jau nuo šių metų tona neperdirbamų pakuočių yra 200-300 eurų brangesnė už perdirbamas pakuotes.
Tad kada geriau nei dabar imtis veiksmų ir imtis pokyčių, žinant, kad delsimas kainuos tik daugiau laiko? Juk, kaip sakoma, dideli dalykai laukia ateityje, bet tik tada, jei dėl jų dirbsime dabar.
Didesnis dėmesys klientui
Įtraukti ekologiją į savo įmonės kasdienybę svarbu, nes ji ne mažiau svarbi ir jūsų prekes ar paslaugas perkantiems klientams. Ir tai būtina žinoti, net jei pati įmonė tiesiogiai nedirba su galutiniais vartotojais. Galų gale, nors jūs patys galbūt ir nesirūpinate ekologija, jūsų verslo partneriai, pvz.
Tai, kiek visuomenė skiria dėmesio ekologijai ir rūpinasi ja, puikiai įrodo plastikinių ir ekologiškų maišelių naudojimas. Pavyzdžiui, visai neseniai paskelbta, kad, Eurostato duomenimis, visoje ES vidutiniškai vienam gyventojui per metus tenka 2-3 kartus mažiau 100 vienkartinių plastikinių maišelių nei prieš penkerius metus.
Geras pavyzdys - kai kurios stipriausios pasaulio ekonomikos šalys. Vokietijoje 2015-2019 m. plastikinių pirkinių maišelių naudojimas vienam gyventojui sumažėjo nuo maždaug 60 iki 20 maišelių, o Japonijoje apklausos rodo, kad iš viso tik 6% gyventojų niekada nenaudojo ekologiško pirkinių maišelio.
Jei tokie argumentai kaip kitoks vartotojų ir investuotojų požiūris ar mokesčių politika vis dar neįtikina jūsų dėl sparčiai didėjančios ekologiškumo svarbos įmonėms, siūlyčiau atkreipti dėmesį į bendrą ES strategiją.
Juk žaliasis sandėris dabar yra pagrindinė ES naujoji augimo strategija, kuria siekiama ES ekonomiką perkelti į tvarų ekonomikos modelį. Pagrindinis Žaliojo susitarimo tikslas - iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, kuriame būtų švaresnė aplinka, pigesnė energija, pažangesnis transportas, naujos darbo vietos ir geresnė gyvenimo kokybė.
Pagalvokime apie tai, argi mums nėra svarbu būti viso to dalimi? Juk, kaip sakoma, tas, kuris viską palieka atsitiktinumui, praranda tikrumą ir savo gyvenimą paverčia tik gryna loterija.
Gvidas Krolis, "Bagfactory" generalinis direktorius
