Kai kalbame apie tvarumą ir būtinybę keisti vartojimo įpročius, daugelis iš mūsų klausia - ar vienas mano sprendimas gali ką nors pakeisti? Taip, gali, nes vis daugiau žmonių priima tokius sprendimus. Pasaulinio gamtos fondo užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad per penkerius metus tvarių produktų paieškų internete padaugėjo 71%. Žinoma, žmonių pasirinkimai skatina keistis ir verslą, o šios šešios tvarumo tendencijos yra geriausias to įrodymas.
Dalijimosi ekonomika
2022 m. ir toliau svarbios iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti veiksmingesnį gamtos išteklių naudojimą ir mažesnę taršą. Dėl to stiprės minimalizmo tendencija, daugiau žmonių pirks naujus daiktus tik tada, kai jų tikrai reikia (pirkimas pagal poreikį), augs dalijimosi ekonomika. Viena iš priežasčių, kodėl populiarėja dalijimosi ekonomika, yra ta, kad ji leidžia kuo geriau išnaudoti išteklius, ypač kai jie nenaudojami. Remiantis skaičiavimais, dalijimosi ekonomika išaugo nuo 18,6 mlrd. dolerių 2017 m. iki 40,2 mlrd. dolerių 2022 m. JAV dolerių ir prognozuojama, kad 2025 m. ji pasieks 335 mlrd. Per ateinančius 12 metų ši pramonės šaka išaugs daugiau nei 20 kartų.
Tvarus pakavimas
Visi matėme plastikiniais maišeliais užterštų vandenynų vaizdus ir girdėjome daugybę raginimų imtis veiksmų. Patys mažmenininkai taip pat rodo iniciatyvą visiškai atsisakydami vienkartinių plastikinių maišelių, o vyriausybės priima įstatymus, kuriais apmokestina tokias pakuotes.
Technologinės naujovės taip pat naudojamos siekiant rasti tvaresnių pakuočių alternatyvų. Čia galime didžiuotis Lietuvos lyderyste: dar šiais metais "Bagfactory" pristatys kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais sukurtą sprendimą, leidžiantį daugkartinius pirkinių maišelius gaminti iš 100% perdirbtos PET neaustinės tekstilės medžiagos. Įmonė pirmoji pasaulyje panaudos šią technologiją, padedančią įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus.
Nebrangi atsinaujinančioji energija
Nors atsinaujinančiųjų išteklių energija yra brangesnė už iškastinio kuro energiją, padėtis sparčiai keičiasi. Per pastaruosius dešimt metų vėjo ir saulės elektrinių kaina sumažėjo atitinkamai 70% ir 89%, o jų pajėgumai mažiau nei po penkerių metų pralenks anglių ir dujų pajėgumus, teigiama Tarptautinės energetikos agentūros ataskaitoje. Be to, atsinaujinančioji energija ir toliau pigs, nes didėjant atsinaujinančiųjų išteklių technologijų pajėgumams jų kaina mažėja. Taigi, kai tokios šalys kaip JAV investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, tai mažina išlaidas visiems ir daro šią technologiją prieinamą visam pasauliui.
Tvari mada
Covid-19 pandemija daugeliui iš mūsų suteikė progą stabtelėti ir permąstyti savo santykį su greitąja mada, įvertinti, kas mums iš tiesų svarbu: drabužio naujumas, patogumas ar kokybė? Verslo konsultacijų bendrovės "McKinsey" atliktame tyrime 58% respondentų nurodė, kad dabar mažiau domisi mada, o net 70% teigė, kad dabar yra linkę drabužius naudoti ilgesnį laiką. Prognozuojama, kad iki 2022 m. daugelis rinksis minimalistinius, ilgaamžius drabužius, kurie ne taip greitai išeina iš mados. Prekės ženklas taps vis mažiau svarbiu veiksniu priimant pirkimo sprendimus, vietoj to žmonės pirmenybę teiks audinio sudėčiai ir rinksis drabužius iš ekologiškos medvilnės, kanapių, bambuko pluošto ir kitų natūralių medžiagų.
Kova su maisto švaistymu
Nepriklausomai nuo šalies kultūros ar ekonominės padėties, maisto švaistymas netoleruojamas niekur. Atsiranda vis daugiau iniciatyvų, kuriomis siekiama kovoti su šiuo reiškiniu ir ieškoti būdų, kaip kūrybiškai panaudoti maistą, kad jis nepatektų į sąvartyną. Pavyzdžiui, prekės ženklas "Misfit Foods" gamina sultis iš vaisių ir daržovių, kurių prekybos centrai atsisako dėl netinkamos išvaizdos. Prekė "Do Good Chicken" naudoja prekybos centrų atmestą maistą savo viščiukų lesalams gaminti, kuriuos vėliau tiekia tiems patiems prekybos centrams. Maisto švaistymas taip pat yra pražūtingas mūsų planetai. Į sąvartynus patekęs maistas išskiria metano dujas, kurios yra 25 kartus stipresnės už anglies dioksidą ir stipriai prisideda prie šiltnamio efekto.
Elektriniai automobiliai
Vos prieš dešimtmetį pradėti gaminti elektromobiliai sparčiai populiarėja. 2010 m. visame pasaulyje važinėjo apie 17 000 elektromobilių, o 2019 m. jų buvo 7,2 mln. - 400 kartų daugiau. Lietuvoje 2021 m. pabaigoje buvo užregistruoti 299 tikri elektromobiliai - beveik šešis kartus daugiau nei prieš metus. Populiariausias modelis tarp gyventojų yra "Volkswagen Up" (126 vnt.).
Nors pastaraisiais metais pasaulinės elektromobilių rinkos augimas sulėtėjo, elektromobilių paklausa išlieka gerokai didesnė nei kitų automobilių: 2019 m. pastarųjų paklausa sumažės 5%, o elektromobilių - 9%. Bendrovė "Deloitte" prognozuoja, kad jau šiais metais elektromobilių išlaikymo sąnaudos nesiskirs nuo vidaus degimo varikliais varomų automobilių išlaikymo sąnaudų, o didėjanti elektromobilių rinkos dalis taip pat paspartins įkrovimo stotelių tinklo plėtrą.
Šios šešios tvarumo tendencijos rodo, kad nepriklausomai nuo investicijų - ar tai būtų sprendimas įsigyti elektromobilį, ar sprendimas pasitikti naują sezoną su tais pačiais džinsiniais kelnėmis, kurios vis dar puikiai atrodo - mes visi prisidedame prie tvaresnio pasaulio kūrimo. Kviečiu tai prisiminti ir padaryti tai kasdiene praktika.
"Bagfactory" generalinis direktorius Gvidas Krolis
