Eiti prie turinio
Nuo kitų metų liepos vienkartiniai plastikiniai maišeliai, kuriuos taip mėgsta lietuviai, parduotuvėse bus apmokestinti keliais centais. Tai – puikus žingsnis link visiško plonų plastikinių maišelių atsisakymo, kas turėtų tapti kiekvienos išsivysčiusios valstybės tikslu.
Vis dar pirmaujame Europoje pagal šių, itin taršių maišelių sunaudojimą, nors imamės ryžtingų tvarumo veiksmų kitose srityse. Eurostato duomenimis, 2019-aisiais kiekvienas lietuvis per metus sunaudodavo 323 tokius maišelius, 2020-aisiais – 294, bet negalime atmesti, kad prie sumažėjimo prisidėjo ir Covid. Tai yra beprotiškai daug – bene po vieną kasdien ar kas dvi dienas. Atsižvelgiant į tai, kad vienkartinis plastikinis maišelis dažniausiai naudojamas vos vieną kartą, o gamtoje yra ilgiau negu 500 metų, kiekvieną sekundę pasaulyje sunaudojama daugiau nei 100 tūkst. plastikinių maišelių, pastarasis Seimo sprendimas – sveikintinas. Tačiau reikėtų žengti toliau.
Ir dabar sumokame už kiekvieną maišelį
Manau, toli gražu ne visi pirkėjai supranta, kad dabar nemokamai dalinami maišeliai iš tikro yra mokami. Jų kaina jau įskaičiuota į įvairių prekių ar produktų kainas. Nors daugeliui atrodo, kad vienkartiniai plastikiniai maišeliai yra nemokami, praktiškai už juos sumokame kiekvienas net tuo atveju, jeigu patys jų nenaudojame.
Populiari jų alternatyva – popieriniai maišeliai, suyra vos per kelias savaites ar mėnesius, taip pat yra perdirbami. Patys ekologiškiausi daugkartiniai maišeliai, šiuo metu esantys rinkoje, gaminami iš neaustinės PP, R-PP ar R-PET medžiagos. Jie – taip pat perdirbami, gaminami švariau, o ir energijos jų gamybos proceso metu sunaudojama mažiau, negu kitų.
Popieriniai bei daugkartiniai maišeliai nenusileidžia savo kokybe ir yra ženkliai draugiškesni gamtai nei vienkartiniai plastikiniai. Daugkartiniai yra itin patvarūs ir gali išlaikyti iki 40 kg svorį, be to, juos galima naudoti labai daug kartų.
Nereikėtų baimintis, kad nelikus vienkartinių plastikinių maišelių būtų neįmanoma iš parduotuvės parsinešti šviežios žuvies ar mėsos. Dalyje Europos Sąjungos šalių jau seniai naudojami specialūs popieriniai maišeliai, kurie nepraleidžia skysčio. Jie, taip pat, kaip įprasti popieriniai, yra visiškai perdirbami ir greitai suyrantys gamtoje.
Žmonėms trūksta informacijos
Sprendimas apmokestinti vienkartinius plastikinius maišelius – puiki pradžia. Tačiau derėtų mąstyti plačiau ir ilgainiui apskritai juos uždrausti. Reikėtų vadovautis kitų šalių patirtimi. Iš kasdienio naudojimo išbraukti priekasio ir dalijamus daržovių skyriuose, ir specializuotus, skirtus mėsos bei žuvies produktams. Tokią praktiką jau naudoja Vokietija, Prancūzija, dalis kitų ES šalių bei kai kurios JAV valstijos. To siekia ir Pietų Korėja, Australija, Didžioji Britanija.
Mano nuomone, apmokestinimas keliais centais bendrai problemos neišspręs. Galbūt vėlesni Eurostato tyrimai parodys, kad naudojimas mažėja, tačiau jis nepranyks. Manau, daugeliui lietuvių dar trūksta sąmoningumo ir žinių apie vienkartiniu plastikinių maišelių žalą, ką kiekvienas padarome kaskart parduotuvėje į vienkartini plastikinį maišelį įsidėdami vaisių, maisto produktų. Jeigu būtų pradėtos organizuoti didelės informacinės kampanijos, informuojama apie žūstančius gyvūnus, kitą taršą gamtai, susimąstytume dažniau.
Džiugi žinia ta, kad tvarumo tema Lietuvoje populiarėja, tai reiškia – verslai yra priversti daryti pokyčius, kad neprarastų klientų. Vis dažniau žmonės klausia verslų, ar parduodami produktai yra ekologiški, kaip stipriai teršia gamtą ir panašiai. Taip verslams keliamos naujos sąlygos ir verčiama galvoti apie ekologiją. Daugėja prekybos centrų, visiškai atsisakančių plastikinių maišelių, ar bent siūlančių naudoti popierinius bei daugkartinius. Socialinėje erdvėje populiarėja idėjos kaskart einant apsipirkti neštis savo daugkartinį maišelį. Net nuomonės formuotojai reklamuoja Lietuvos dizainerių sukurtus medžiaginius maišelius su juokingais užrašais.
Jeigu mums pavyktų žengti toliau ir ilgainiui apskritai atsisakyti vienkartiniu plastikinių maišelių, pasiektume didžiulių gamtą saugančių pokyčių.
Gvidas Krolis, UAB „Bagfactory“ direktorius
