Eiti prie turinio
Kalbėdami apie tvarumą ir būtinybę keisti vartojimo įpročius, daugelis suabejojame – ar ką nors gali lemti mano vieno apsisprendimas? Taip, gali, nes tokius sprendimus priima vis daugiau žmonių. Pasaulio gamtos fondo užsakytas tyrimas parodė, kad tvarių prekių paieškos užklausų internete per penkerius metus padidėjo net 71 proc. Žmonių pasirinkimai verčia keistis ir verslą, o tai geriausiai patvirtina šios šešios tvarumo tendencijos.
- Dalijimosi ekonomika
2022 m. išlieka svarbios iniciatyvos, skatinančios taupesnį gamtos išteklių naudojimą ir mažesnę taršą. Todėl stiprės minimalizmo tendencijos, daugiau žmonių įsigis naujus daiktus, tik kai to iš tiesų reikės (ang. buying on a need-basis), augs dalijimosi ekonomikos apimtys. Viena iš priežasčių, kodėl dalijimosi ekonomika populiarėja, yra ta, kad ji leidžia mums maksimaliai išnaudoti savo išteklius, ypač tada, kai jie nenaudojami. Remiantis skaičiavimais, dalijimosi ekonomika išaugo nuo 18,6 mlrd. JAV dolerių 2017 m. iki 40,2 mlrd. JAV dolerių 2022 m. Prognozuojama, kad 2025 m. ji pasieks 335 mlrd. JAV dolerių, o šioje srityje dirbančios įmonės per ateinančius 12 metų augs daugiau nei 20 kartų.
- Tvarios pakuotės
Visi esame matę plastikiniais maišeliais užterštų vandenynų vaizdus ir girdėję ne vieną raginimą imtis veiksmų. Iniciatyvos imasi ir patys prekybininkai, visiškai atsisakydami vienkartinių plastikinių maišelių, ir valstybės, įstatymais apmokestindamos tokią pakuotę.
Ieškant tvaresnių pakuočių alternatyvų, pasitelkiamos ir technologinės inovacijos. Čia galime pasidžiaugti Lietuvos lyderyste: dar šiais metais „Bagfactory“ pristatys su Kauno technologijos universiteto mokslininkais sukurtą sprendimą, leidžiantį daugkartinius pirkinių maišelius gaminti iš perdirbtų PET butelių. Bendrovė bus pirmoji pasaulyje, naudojanti šią žiedinės ekonomikos principus įgyvendinti padedančią technologiją.
- Pinganti energija iš atsinaujinančių išteklių
Nors iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta energija yra brangesnė nei gaunama iš iškastinio kuro, situacija sparčiai keičiasi. Vėjo ir saulės elektrinės per pastaruosius dešimt metų atpigo atitinkamai 70 proc. ir 89 proc., o jų pajėgumai per mažiau nei penkerius metus viršys anglies ir dujų, nurodoma Tarptautinės energetikos asociacijos ataskaitoje. Atsinaujinanti energija ir toliau pigs, nes atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų sąnaudos pinga, kai didiname jų pajėgumus. Taigi, kai tokios šalys kaip JAV investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, tai sumažina visų sąnaudas ir daro technologiją prieinamą visam pasauliui.
4. Tvari mada
Covid-19 pandemija daugeliui iš mūsų suteikė progą stabtelti ir permąstyti savo santykį su greitąja mada, įvertinti, kas iš tiesų mums svarbu: drabužio naujumas, patogumas ar kokybė? Verslo konsultacinės bendrovės „McKinsey“ atliktame tyrime 58 proc. apklaustųjų nurodė, kad dabar mažiau domisi mada, o net 70 proc. teigia, kad nuo šiol yra linkę drabužius naudoti ilgesnį laiką. Prognozuojama, kad 2022 m. daugelis rinksis minimalistinius, ilgaamžius drabužius, kurie taip greitai neišeina iš mados. Sprendimą pirkti vis mažiau lems prekės ženklas – vietoje jo žmonės pirmenybę teiks audinio sudėčiai ir rinksis drabužius, pagamintus iš ekologiškos medvilnės, kanapių, bambuko pluošto ir kitų natūralių medžiagų.
- Kova su maisto švaistymu
Nepriklausomai nuo kultūros ar šalies ekonominio lygio, maisto švaistymas niekur nėra toleruojamas. Atsiranda vis daugiau iniciatyvų, kurios kovoja su šiuo reiškiniu ir ieško būdų, kaip kūrybiškai panaudoti maistą, kad jis neatsidurtų sąvartyne. Pavyzdžiui, prekių ženklas „Misfit Foods“ iš vaisių ir daržovių, kurių dėl nestandartinės išvaizdos atsisako prekybos centrai, gamina sultis. „Do Good Chicken“ įmonė iš prekybos centrų atsisakomo maisto gamina pašarus savo auginamiems viščiukams, o vėliau juos tiekia tiems patiems prekybos centrams. Maisto švaistymas pragaištingas ir mūsų planetai. Į sąvartynus patekęs maistas išskiria metano dujas, kurios 25 kartus stipresnės nei anglies dvideginis ir smarkiai prisideda prie šiltnamio efekto.
- Elektromobiliai
Vos prieš dešimtmetį pasirodžiusių elektromobilių populiarumas sparčiai auga. 2010 m. visame pasaulyje keliuose riedėjo apie 17 tūkst. elektromobilių, o 2019 m. jų buvo net 7,2 mln. – net 400 kartų daugiau. Lietuvoje 2021 m. pabaigoje buvo registruoti 299 tikrieji elektromobiliai, o tai yra beveik šešis kartus daugiau nei prieš metus. Populiariausias modelis tarp tautiečių – „Volkswagen up“ (126 vnt.).
Nors pastaraisiais metais pasaulinės elektromobilių rinkos augimas ir sulėtėjo, jų paklausa išlieka gerokai didesnė nei kitų lengvųjų automobilių – pastarųjų rinka 2019 m. traukėsi 5 proc. o elektromobilių augo 9 proc. „Deloitte“ prognozuoja, kad jau šiais metais elektromobilių išlaikymo kaštai nesiskirs nuo vidaus degimo variklio transporto priemonių, o auganti elektromobilių rinkos dalis spartins ir įkrovimo stotelių tinklo plėtrą.
Šios šešios tvarumo tendencijos aiškiai parodo, kad nepriklausomai nuo investicijų – sprendimo pirkti elektromobilį ar naująjį sezoną pasitikti su tais pačiais, vis dar puikiai atrodančiais, džinsais – kiekvienas prisidedame prie tvaresnio pasaulio kūrimo. Kviečiu tai prisiminti ir paversti kasdiene praktika.
„Bagfactory“ vadovas Gvidas Krolis
